Rozines drambliuko svajones

Nekenciu saves…
Kodel?
Nezinau…
Gal delto, kad viskas vyksta ne taip kaip as noriu…
O gal… kazkas yra giliau ko negaliu dar suvokti…
Bet zinau viena, man reik issipasakot kazkam, nes jau jauciu kaip emocijos tuoj pratruks fontanais… Bet kam?
Visi tik su savom problemom skraido kazkur anapusybej….
As ir ne isimtis… Negi man idomios kitu zmoniu problemos?
Aisku, kad ne…
Tik is to mandagumo pasiteirauji “kas nutiko?” auksine fraze, kuri tave isgelbeja bet kuriuo atveju…
 Savotiska respecta isigyji zmogaus, kuriam atrodo, jog jis tau ne dzin, o is tiesu… dar ir koks dzindzilin…

Manes nekankina jokia depresija,jokios nuoskaudos, jokie nusivylimai…
Nebetikiu jais… Nes sios emocijos yra pacio zmogaus sukurtos… Jei jis jas kuria,reiskias jam jos patinka… Patinka taip gyvent…

Nenoriu jaust jokio jausmo… Nenoriu mastyt ir galvot apie tai, ka asjauciu… noriu but dzindzilu… Bet ne zmobe… Juk jei zmogus nejaucia nieko,reiskias jis nezmogus…
Bet as noriu likt zmogum tik be jausmu…

Smagu kai viska turi. Turi tai, ko ieskojai ir pagaliau radai…
Ir galvoji, o kas bus, jeigu visa tai isnyks? Vel bus kaip anskciau…
Busi niekas…Jokio autoriteto, jokio atspirties tasko…

Stengies negalvot. Tikies, kad su tavim to nenutiks, o dar tas zodis”jeigu”. Jeigu bus viskas gerai? Jeigu… Jeigu…

Nenorejau sito… Nenorejau…
Norejau tik pazaist si zaidima be jausmu…
Bet pati ir pakliuvau i savo spastus…

Tikriausiai taip man ir reikia…

Kodel viena diena tau visas pasaulis atrodo toks ruzavas, o kita - pilkas?

Ilga laika kazko ieskojau.

Ieskojau ir radau.

Radau ir galiu tureti.

Bet…

Kazkoks nerimas sirdy yra, nepasitikejimas zmogum. Atrodo pakankamai
padorus vaikinas. Kaip sakoma, Dievulis nepagailejo ir isvaizdos, ir
proto, ir viso kito, taciau… vidus tarsi rekte rekia, kad begciau nuo
jo… Uzduodu klausima “kodel?”, bet atsakymo taip ir nerandu jau visa
savaite…

Nuprotesiu del tu abejoniu…

Negaliu taip gyventi…

Gal sniegu tapti…
Baltu baltu… Kuri matytum krentanti pro savo langa…
Baltu baltu… Krentanciu ant zoles…
Pirmu pirmu sioje zemeje…
Kuris kristu diena nakti tau ant skruosto…

Sakai, kad esi susierzines.
Mm… Saunu…
Bet priedo sakai, kad ir ryt busi susierzines…
Hmz..? Nezinau, kad zmones gali pasakyt kokia ju nuotaika ryt bus..

Zmones, gal jus zinot ar tai IMANOMA?

Principai minimi..
Rasai, kad nesikalbeciau nei sian, nei ryt su tavim nei skype, nei sms…
Mm… Saunu…
As pati vargu ar buciau priejus…
Ir gerai, kad nepriejau…
Nes maziausiai kada norejau ta isgirst, bet isgirdau…
Gal dabar ir mano laikas isauso tai pasakyt, ka tu man kadaise pasakei?

Auka… Vaidinanti auka…

Tau sis pasakymas sian ypac tinka..

Nustebusia daba pavaidinsiu ir paklausiu…
O tave gali kas nors suerzint? Sunervint? Nejaugi?
Mat atsirado cirkininkas.. ( Cia tavo paties zodziai, jeigu ka )

Patinka? Ar patinka tai girdet?

Jei patinka, tai nzn… Is kokios planetos esi parsirades..
Tai nezmogiska..

Kartais pamastyk, kad kitiems ir buna blogai, jie gali buti sunervinti,
pykti ant kazko… Bet tu to nematai.. Tu matai tai, kad tu esi
susierzines ir panasiai…

Mm..? Sakei, kad ryt parasysi, jei nebusi susierzines…
Toks jausmas, kad tu mane prisimeni tada, kai tau tarkim “ner ka veikt”..
Tipo…
Aaa..joa… dar kazkur yra tokia viena… joa…
Geras.. Tu prisiminei ..

As neironizuoju..

Nepyk…

Tikiuos bent perskaitysi iki sios eilutes…

Ir perskaitysi, tai, jog… Gal si karta to nepasakysiu… tik :*~ sito pakaks..

Begsiu paskui savo siela…

Begsiu paskui savo slapta svajone…

Begsiu link saules…

Grisiu kai i zeme ateis tamsa…

Pazadu…

Nori as tau padovanosiu daina apie meile, kuri tave isgelbes nuo nuobodulio?
As sugalvosiu zodzius, uzrasysiu ant tualetinio popieriaus..
Ir dainuosim ja kartu…
As tau padovanosiu eiles, apie meile ir pavasari, apie tave ir mane…

Nesidairyk i salis… Palik viska, kaip yra… Ir lik savimi…
Svyti akys ziurint i pasauli… Jei sirdy yra meile…

Ismokyk mane myleti… ir nereik mane skubint, .Juk as visko bijau…
Ismokyk mane visko ir priglausk prie sirdies… Juk as mokaus dar gyvent…

Taip sukasi galva malalietkai del pavasario…

Noriu as tau padainuot daina…

Bla bla bla…

Vakar ilga laika kalbejomes nuobodzia tema… mokslai ir panasiai…
Ir uzkabinom tema apie moksliukus… Kaip jiems gerai ir panasiai. Tik
veliau kazkaip atejo mintis, kad nieko jie daugiau nesugeba tik ir
tegrauzt knygas. Teoriskai jie yra gal ir gabus, taciau realiame
gyvenime, susidure su sunkumais… Nelabai ka gali padaryt… Nes ten
tai jau knygos nebepades… Nors…
Nors ir nereik but kaip ivardinau moksliuku. Pakanka but ir vidutinioku…

Kazkaip pradejau lygint viska. Visus zmones, visus ju poelgius ir panasiai…
Ilga laika masciau, kas tame zmoguje yra blogai.. Ka jis daro ne taip..
Ir supratau… Kad gyvenama kitu gyvenimu, kazkokia isvesta
nesuprantama man teorija.. O ne savo pacio gyvenimu.
Juk prirasyt
gali bet kas tu gyvenimisku taisykliu… Kad ir kiekvienas is musu..
Ir? Reik kiekvienam is musu ju laikytis? Taikyti gyvenime? O gal aklai
jais tiketi?

Kad neee.. Teorija ir lieka teorija..
As neperprasiu tokiu zmoniu niekada…

Gal…

Noreciau, kad susidurtum, kaip pagal tave, jau su Tikrom taisyklem ir
pamatytum kas yra kas.. O ne mastyt apie kazka, kas vargu is tiesu
yra.. Noreciau pamatyt, kaip tu elgtumeis tuomet, kai tau kazkas labai
labai labai nepasisektu…

Tu viska supranti ne taip kaip as noreciau…

Gal…

Viena diena esi laimingas, kita- atvirksciai.

Visad mastai tuomet, kokie tie aplinkiniai yra nesupratingi, piktybiski, o aplinka- ne tokia, kokios noretum…

Visad mastai apie to blogumo priezasti ir kartais ja taip sunku pamatyt. Lengviau kaltint kitus..





Lengviau pasakyt “nusibodo” , nei kazko ieskot…

Ir dar karta nusibodo…

Bet ar as nelaiminga?

Ne del savo nelaimingumo sakau nusibodo. Nusibodo, matyt kitus nelaimingus… Nors ar tai man rupi?

Geras klausimas…

Miela isgirsit “labas”
Miela, kai apseileji mane..
Miela isgirst, kad pasiilgai…
Miela…  kai tampu laiminga, isgirdus siltus zodzius :)~